Problemų sprendimas.

Nuosaiki politika yra geriau nei radikali, nes laukiniai gamtos ištekliai daugiau gauna naudos iš laipsniškų buveinių ribų pokyčių © Lauri Kovanen.

Patirtis gali žmones pamokyti, kad demokratija yra geresnė valdymo forma nei autokratinė, ir ko reikia politikams, tai išvengti konfliktų, taip pat netapti egoistais arba nekompetentingais. Žmonės taip pat turi sužinoti ir apie geriausius gamtinių vertybių išsaugojimo būdus. Šiais atvejais, kaip ir visose žmogaus veiklų sferose, balansas ir tolerantiškumas, greičiausiai, veiks geriau, nei kraštutinumai. Daugelyje žemių, kurios vienaip ar kitaip yra žmonių tvarkomos, gamtinės vertybės, atrodo, kad bus išsaugotos geriausiai, jeigu pripažinta nauda bus gaunama ne tik iš jų pripažinimo kaip augalų tinkamumo maistui, ar filmų peržiūrų apie gamtą, bet ir būvimo tarp gyvūnų, o tai daugeliui patinka. Atrodo, kad yra teisinga, kad žmonės turi suprasti, kad yra sudėtinga balansuoti tarp ekonomikos ir ekologijos, norint valdyti gamtinius išteklius kartu ir auginant žemės ūkio derlių. Supratimas tokio dvigubo valdymo turi būti plačiai platinamas tarp vietinių gyventojų.

Nepageidaujamos rūšys.

Europos medžiotojai gali organizuoti vyriausybėms pagalbą.

Kartais rūšys yra tikslingai, arba atsitiktinai, yra įveisiamos tokiose teritorijose, kur jos pačios savaime negali paplisti. Tokios "svetimos" rūšys yra sunkiai valdomos, ypač jeigu jos plinta greitai ar nepastebimai (pavyzdžiui, vandens rūšys, taip pat ir augalai). Jeigu tokios rūšys atnešą ekosistemoms žalą, jas reikia išimti iš tokių ekosistemų. Okeanija yra įgijusi tokiems atvejams patirties. Vietiniai gyventojai, ypač medžiotojai ir žvejai, gali skirti stebėjimams laiko, taip pat organizuoti tokių rūšių išėmimo kampanijas. Kad tokios kampanijos būtų socialiai tvarios, gyventojai turi matyti naudą ir žinoti, kad tokių rūšių pašalinimas vyksta humaniškais būdais.

Plėšrūnų ir kenkėjų valdymas.

Peles kartais yra sunku pašalinti iš maistą saugančių patalpų © Torook/Shutterstock.

Tokios pat socialinės kliūtys gali atsirasti plėšrūnų ir kenkėjų valdyme. Kartais toks valdymas yra reikalingas apsaugoti žmonių gyvybes ir turtą, taip pat natūralų egzistavimą ekosistemose, kuriose žmonės konkuruoja su laukinėmis rūšimis dėl derliaus ar tvaraus gamtinių išteklių naudojimo. Nemažai bendruomenių visame pasaulyje ir toliau naudoja tradicinius gamtinių išteklių naudojimo būdus, tai yra taikant kantrumą valdant problematines rūšis, taip pat tarpusavio kultūrą, kuri jiems padeda išlikti. Kitose vietovėse įvairūs pokyčiai gali iš esmės daryti poveikį ekosistemoms, kai pirmenybę įgauna plėšrūnai ir susidaro rizika išnykti retoms rūšims - aukoms, pavyzdžiui, ant žemės perintiems paukščiams, jeigu nebus reguliuojamas plėšrūnų skaitlingumas. Tose vietovėse, kur yra tolerancija tokioms rūšims, jų valdymas turi būti pagrįstas humaniškomis ir ekonominėmis prielaidomis, kai yra šalinami plėšrūnai ir kenkėjai. Tokia alternatyva gali atsirasti, kai yra mažinamas plėšrūnų ir kenkėjų skaitlingumas, kai atskirų gyvūnų rūšių apsauga tampa prioritetu. Tais atvejais labai svarbu, kad rūšių valdymas būtų pagrįstas mokslinėmis žiniomis ir būtų išsaugota tam tikra apsauga, pavyzdžiui, teritorijos zonuojamos, kuriose gyventų tokios rūšys, bet nesudarytų problemų. Visiškas rūšių pašalinimas (išskyrus patogenines), visumoje yra nepriimtinas šiuolaikinei visuomenei. Tačiau natūrali rekolonizacija arba tikslinga reintrodukcija iššaukia pakartotiną būtinybę valdyti rūšis.

Gamtiniais principais pagrįsti sprendimai.

Patobulinimas ryšių tarp miškų biologinės įvairovės ir augančių gyvenviečių apsaugos nuo potvynių © IUCN.

Gamtiniai sprendimai yra būdas, kaip išsaugoti, darniai naudoti ir atkurti gamtines ir modifikuotas ekosistemas, kurios suteikia gerovę žmonėms ir užtikrina gyvenimo sąlygas bioįvairovei. Pavyzdžiui, palaikymas sveikų šlapynių gali kainuoti mažiau, nei vandens išvalymo kaina, kur yra sukelta ekosistemų degradacija, tai ypač yra svarbu ir rekreacinei ekosistemų atstatymo vertei. Įvairūs sprendimai priklauso nuo veiklų apimties, nuo plačiai apimančių ir ilgalaikių, kaip miško augalijos atkūrimas, taip sugeriant anglies dvideginį ir sumažinant potvynių riziką, ir iki mažesnės apimties ir trumpalaikių, kaip augalijos juostų užsodinimas sudarant sąlygas plėšriesiems vabzdžiams, kur greta yra žemės ūkio kultūros, kuriose gyvena jų aukos, naikinančios kultūrinių augalų derlių. Taikomi metodai visų pirma naudingi ekosistemoms, o ne atskiroms rūšims ar populiacijoms. Pavyzdžiui, Pavyzdžiui, panaudojant nematodus vietoje pesticidų, kad išnaikintume šliužus, yra neapnuodijami gyvūnai, kurie minta šliužais, bei yra neužteršiamas vanduo, kurio valymas brangiai kainuoja vandenį tiekiamoms kompanijoms.